Kartais kuo paprastesnis mezginys, tuo aš ilgiau su juo krapštausi. Nesvarbu ar tai būtų kepurė lygiu raštu, ar pirštinės be piešinių, ar megztinis. O pastaruosius aš labai mėgstu. Jie man patinka su pynėm, kiauraraščiu, dailios formos, gražia apdaila. Bet geriausiai pati jaučiuosi su tokiais beformiais, neaiškių spalvų, neįmantraus silueto. Tokiais, kur tinka važinėtis dviračiu, trintis namuose, o į darbą geriau būtų su tokiais neiti (nors aš dažnai nepaisau šios taisyklės). Ir jau seniai apie tokį galvodavau, bet megzti nesiryždavau, nes bijojau, kad bus nuobodu.
