Matyt viskam ateina savas laikas.
Nesu nei už, nei prieš dietas. Tiksliau aš jų niekada nesilaikiau ir ši buvo mano pirmoji rimtoji dieta:)
Kitų dietų nesilaikiau ne dėl to, kad nereikėtų, bet labiau dėl tingėjimo, bevališkumo ir gal kvailo (o gal ir ne) įsitikinimo, kad kai gyvenimas nėra amžinas, tai reikia mėgautis tuo ką turi, o ne apribot ir tramdyti save.
Bet su siūlais kažkodėl buvo kitaip. Vieną dieną nusprendžiau, kad namuose jų labai daug ir reikia mažinti jų atsargas. Tad 2012 m. pradžioje ėmiau laikytis siūlų dietos: susvėriau visas turimas atsargas, nusistačiau siekiamą rezultatą ir ėmiau visus naujus mezginius sverti ir fiksuoti rezultatus.
Pradžia buvo tokia:
Iš pradžių buvo smagu. Gramai tirpo, kartais jų vėl atsirasdavo (ypač papilnėjimas jausdavosi per įvairias šventes). Vėliau atsirado slogus jausmas, kad iš tiesų dietos laikymasis yra tik dėl rezultato, o jokio tikro malonumo aš iš to negaunu. Pamatau gražius siūlus ir noriu nusipirkti, o vidinis balsas sako: negalima, tau dieta. Nu kažkokia nesąmonė. Kartais nusipirkdavau, o tada tas pats vidinis balsas mane graužia...
Taip ir kankinausi besimėtydama tarp siūlų grožio ir dietos tikslo, kol galiausiai vieną dieną supratau, kad tai visiškai beprasmis reikalas. Ar pilnesnės, ar tuštesnės lentynos realiai mano gyvenime nieko nekeičia, o prarandu didelį malonumą. Gerai apsižiūrėjau namus, nužiūrėjau kelias naujas vietas siūlams kaupti ir spalio pabaigoje nusprendžiau, kad reikia dietą mesti :)
Ir iš karto į gyvenimą vėl grįžo džiaugsmas. Dabar perku siūlus, kai noriu pirkti, net ir neturėdama konkretaus noro kažką iš jų megzti. Kai ateina laikas, tai juos ir sumezgu :) Juk visai gerai, kai turi namuose atsargų. Pavyzdžiui, negali užmigti naktį, atsikeli, pasirausi, randi kokius gražuolius ir mezgi ką nors... Nebūtų atsargų, tai tektų tik avis skaičiuot... :)
Taigi, pasilaikius dietų, siūlų turiu daugiau nei prieš ją, bet jaučiuosi dėl to labai laiminga ir patenkinta ;)
Kitų dietų nesilaikiau ne dėl to, kad nereikėtų, bet labiau dėl tingėjimo, bevališkumo ir gal kvailo (o gal ir ne) įsitikinimo, kad kai gyvenimas nėra amžinas, tai reikia mėgautis tuo ką turi, o ne apribot ir tramdyti save.
Bet su siūlais kažkodėl buvo kitaip. Vieną dieną nusprendžiau, kad namuose jų labai daug ir reikia mažinti jų atsargas. Tad 2012 m. pradžioje ėmiau laikytis siūlų dietos: susvėriau visas turimas atsargas, nusistačiau siekiamą rezultatą ir ėmiau visus naujus mezginius sverti ir fiksuoti rezultatus.
Pradžia buvo tokia:
Turimas siūlų kiekis 2012 01: 12 kg 839 g.
Iki metų galo planuoju turėti: 6 kg
Iš pradžių buvo smagu. Gramai tirpo, kartais jų vėl atsirasdavo (ypač papilnėjimas jausdavosi per įvairias šventes). Vėliau atsirado slogus jausmas, kad iš tiesų dietos laikymasis yra tik dėl rezultato, o jokio tikro malonumo aš iš to negaunu. Pamatau gražius siūlus ir noriu nusipirkti, o vidinis balsas sako: negalima, tau dieta. Nu kažkokia nesąmonė. Kartais nusipirkdavau, o tada tas pats vidinis balsas mane graužia...
Taip ir kankinausi besimėtydama tarp siūlų grožio ir dietos tikslo, kol galiausiai vieną dieną supratau, kad tai visiškai beprasmis reikalas. Ar pilnesnės, ar tuštesnės lentynos realiai mano gyvenime nieko nekeičia, o prarandu didelį malonumą. Gerai apsižiūrėjau namus, nužiūrėjau kelias naujas vietas siūlams kaupti ir spalio pabaigoje nusprendžiau, kad reikia dietą mesti :)
Ir iš karto į gyvenimą vėl grįžo džiaugsmas. Dabar perku siūlus, kai noriu pirkti, net ir neturėdama konkretaus noro kažką iš jų megzti. Kai ateina laikas, tai juos ir sumezgu :) Juk visai gerai, kai turi namuose atsargų. Pavyzdžiui, negali užmigti naktį, atsikeli, pasirausi, randi kokius gražuolius ir mezgi ką nors... Nebūtų atsargų, tai tektų tik avis skaičiuot... :)
Taigi, pasilaikius dietų, siūlų turiu daugiau nei prieš ją, bet jaučiuosi dėl to labai laiminga ir patenkinta ;)
Agne, sveikinu atgavus sveiką protą :)))
AtsakytiPanaikintikovojimas niekada neduoda gerų rezultatų, kiekviena kova sulaukia tik pasipriešinimo :)
Daug žmonių apskritai neranda kuo gyvenime džiaugtis, tai kai pati turi tiek džiaugsmo keliančių dalykų, kam juos naikinti :))
ačiū :) matai, tą suvokiau tik pabandžius priešintis savo norams, tai kartais gal gerai pakovot :) supranti kokį didelį džiaugsmą turi :)
PanaikintiO aš kažkaip per daug nesuku galvos ir ta dieta nekelia problemų. Pagrindinis tikslas sumegzti kasmet daugiau nei nusipirksiu. Žinoma, mano startinis kiekis "truputuką" didesnis, tai ir iš savų nesunku ką nors rasti. O pamezgus šlepetinių vilnonių kojinių ar šiaip ko nors galima nusipirkti kokių nors gražių siūlų...
AtsakytiPanaikintina man vistiek išeina nusipirkt daugiau, nei sumezgu :))) bet dabar visai ramu, svarbu, kad tilptų namuose viskas :))
Panaikinti