Ką atneša elniai?...

Gruodis - dovanų metas :) Edvinas vėl nesupranta. Sako: "tai kiek tu čia dovanų gauni? Parsineši ir parsineši kasdien..." 

Va taip va. Ne kasdien, bet tikrai dažniau :)

Šįkart dovanos iš Daivos SWAP'o. Labai smagus jis, nes dovanoji nepažįstamam žmogui, dažniausiai nežinodamas nei kas patinka, nei ko norėtų...

Mano dalyvavimo patirtis tokiuose mainuose nedidelė - tik antri metai, bet ir pernai, ir šiemet labai džiaugiuosi.

Vieną dieną gavau žinutę, kad su manim nori susitikti nykštukas :) Labai linksma pasidarė. Nueinu į sutartą vietą, o ten stovi mergina, bet tikrai kaip pasakų nykštukas, su nuostabia kepuryte, ir dideliu maišu. Tokiom akimirkom pasijuntu labai kvailai, kai gauni nuo kažko dovaną, o tu jam neturi ko duoti. Na, bet toks jau šis žaidimas.

O dabar išpakuosiu dovanas :)

Tad gal kam atrodys ir keista, bet aš žiauuuriai džiaugiausi, kad tam dideliam su elniais maiše buvo tiek visokių skanumynų ir gėrybių.... Turbūt tuomet, kai studijavau, mano draugė Kornelija vis sakydavo: "man labai patinka tokios dovanos, kurios nerenka dulkių, bet jas gali suvalgyti ar kažkaip kitaip sunaudoti". Ir man ta mintis taip patiko ir prilipo, kad visuomet džiaugiuosi valgomom, sunaudojamom dovanom (tai netaikoma siūlams, nes jie pas mane gali, kad ir dulkes rinkt, bet vistiek bus puiki dovana).

Jau nukrypau šiek tiek, tai bandysiu grįžt. Kalėdinis vainikas, aplipintas saldžiais imbierinukais :) Aišku, jų jau beveik nebeliko, nes einant pro jį, taip ir norisi po vieną sausainėlį nugnybt :) Dar ši dovana labai patiko mano katinams, tuoj puolė jo apžiūrinėt, tad iš karto pakabinau ant sienos, kad nepasisavintų. Dabar mąstau ar man pačiai išsikept sausainių ir vėl jį aplipdyt, ar geriau puošti nevalgomais dalykais, nes vėl tuos sausainius nuvalgysim :)))

Prie sausainėlių pridėtas spalvingas vaistažolių rinkinukas, taip primena vasarą.... Man iš tiesų bus gaila atkimšt šį buteliuką, nes jis toks gražus, kad gali būti tiesiog virtuvės puošmena.

Džiovinti obuoliai ištirpo per pusvalandį (jau truputį net gėda, galėjom gi bent iki Kalėdų palaukti :) ). Suvalgęs paskutinį, Edvinas klausia:
-Daugiau nėra?
-Ne, čia buvo dovana. Bet galėsiu paieškot, gal kur bus pirkt.
-Ne, nereik, nes tie pirkti nebūna tokie skanūs. Net namuose kur džiovina nebūna skanūs, bet šitie kažkokie ypatingi...
Nors obuoliai pasibaigė, dabar vakarais galėsiu kaip koks meškinas šaukštais kabinti uogienę. Ne bet kokią, o miško... Kai pagalvoju, tai net silpna pasidaro, taip jos dabar norėčiau...

Prie visų dovanų dar buvo ir mažytis vokelis su gintaro dulkėm. Na čia man iš vis kažkokia mistika, tačiau labai knieti išbandyt, ar iš tiesų įmetus į laužą išsipildys mano norai :)

Na ir aišku atvirukas, neįprastas, medinis, tarsi ta mano fėja iš kažkur žinojo, kad tokius labai mėgstu :)

Labai labai ačiū tam nuostabiam nykštukui už visas gėrybes, kurias spėju surinko ir pagamino savo rankom. Labai miela, jauki ir šilta dovana.

O aš dovanojau Daivai, kam smalsu, galit paskaityt jos bloge, ką ji gavo nuo manęs :)