Naujas lygis. Arba seni siūlai ir nauji virbalai

Šiandien nutariau parašyt apie mezgimo vieną iš sudedamųjų dalių - virbalus. Taip jau nutiko, kad šių mezginių, kuriuos matysite nuotraukose man nereikėjo (o dabar, kai toks šaltis, jų aktualumas dar labiau sumažėjęs), bet jie atsirado, nes norėjau išbandyti virbalus :)
O ką dar galima megzti, kai norisi greito rezultato ir nedidelio daiktelio. Taip taip, tam labiausiai tinka pirštinės be pirštų, turbūt šių metų rudens - žiemos dažniausias mano mezginys.

O viskas prasidėjo nuo virbalų :)
Vieną dieną netoli Kalėdų, užsukau į MZ. Neprisimenu ko man reikėjo, bet akis užkliuvo (kitaip nė negalėjo būti) už didžiulių dėžių, kuriuose buvo daug daug virbalų. Šnairavau aš į tas dėžes, tačiau kuistis nedrįsau. Bet kai viena ausim išgirdau, kad ten yra kvadratinių virbalų, tai tuoj atsigavau. Visko išsiklausinėjau ir nusipirkau du komplektėlius.
Kvadratinius medinius virbalus jau buvau išbandžiusi anksčiau. Man labai jie patiko. Negaliu tiksliai nusakyti kuo, bet buvo labai malonu su jais megzti. Nors sako, kad ir akys tiesesnės gaunasi (galit patys įvertint), ir sanariai mažiau vargsta. Na tai pačiupau vienus medinius, o Sonata dar suintrigavo pasakydama, kad yra ir metalinių. Tai paėmiau pabandymui ir tuos. Grįžau namo ir labai norėjau sužinot kaip čia su jais seksis megzt. Susiradau siūlus, kurie buvo pirkti neprisimenu prieš kiek laiko mozaikinio rašto kursams. Mezginys nebuvo baigtas, rašto nemoku megzt, o siūlai taip ir gulėjo nenaudojami. Tad čiupau naujus virbalus ir senus siūlus, o  gavosi štai tokios lapuotos bepirštės :)

Mezgant pirmas eilutes virbalai nepatiko. Atrodė, kad per aštrūs, per sunkūs ir t.t. bet mezgant kokią trečią eilę ėmė vis labiau patikt. Nei per aštrūs, nei per sunkūs, o tik labai patogūs :) Nesakau, kad visus senuosius virbalus keisiu i kvadratinius, bet turbūt pirkdama naujus, jau rinksiuosi iš jų ;) 

Antras virbalų išbandymas įvyko todėl, kad per Kalėdas gavau dar vieną naują komplektą virbalų iš Edvino. Nežinau, ar čia jis pats tokius parinko, ar koks paukščiukas pačiulbėjo, bet gavau karboninius, antro nr. virbalus.
Pamačius numerį, tai akys mano turbūt stipriai suapvalėjo. Šiaip ploniausi mano naudojami virbalai yra 2.5 nr. Apie plonesnius nei galvojau, nei svajojau, tik visad sakydavau, kad toks išbandymas tikrai ne man ir su adatom aš nemegsiu. Na, bet dovana yra dovana. Galima gi ir stalčiuj ją laikyti. Bet po dienos man ėmė pirštai niežtėt, ir vis lindo mintis, kad gal reik pabandyt, gal naują lygį pasieksiu (čia kaip žaidime). Dar Edvinas pripasakojo, kad karboniniai virbalai tai naujiena, labai patogūs, šilti, lankstūs ir šiaip labai geri (žinokit, labai smagi paskaitėlė buvo). 

Tad, kai Edvinas sirgdamas gulėjo lovoj, aš susiradau plonus islandiškus siūlus (kurie buvo skirti skarai, bet po to nusprendžiau, kad per ploni), ir pradėjau kažką raizgyt. Buvo toks slaptas projektas. Galvoju pradėsiu, kai niekas nemato, jei nepavyks, tai apsimesiu, kad net nebandžiau :))) Na, bet lėtai lėtai, bet kažkas išėjo :)
Patys virbalai tai labai smagūs, tikrai jie šilti, ir galiukai ne per aštrūs. Kas mezga su tokiais plonais, tai rekomenduočiau :) O siūlai irgi patiko. Labai ploni, bet labai šilti. Negalėjau patikėt pirmą dieną jas užsidėjusi, bet turbūt jau teks :)

Nuotraukos Sonatos. Ačiū ;)
Siūlai: Pirmos - ,Pattons Merino wool DK, antros - Istex Einband
Modeliai: Pirmos - Rugsėjo pirštinės, antros - Rose mitts