Kartais dienos būna be žodžių. Užtenka tik žiūrėti, klausyti, jausti, uosti... arba prisiminti kokį seniai skaitytą eilėraštį....
Henrikas Radauskas
RUDUO
Raudonos uogos. Lapai - kaip iš vaško.
Pasaulis miršta, silpnas ir gražus.
Štai vėjas debesį ties kaimu drasko,
Ir rėkia debesis, į žmogų panašus.
Pilkam danguj geltoni lapai dreba,
Ir aš, per mišką eidamas, žiūriu
Į tą švininį rudeninį grabą,
Kur šoka liepsnos lapų - žiburių.
Didžiulis vėjas seną pušį laužo.
Šermukšnių kekės dega miškuose.
Ir driekiasi su dūmais drėgno laužo
Rudens žolėj klajojanti dvasia.
Siūlai: Dundaga vilna, spalva "Apelsino žievelė"
Virbalai: 3,5 nr
Modelis: Mitered Mittens (May)
O kas čia per mandras mezgimas toks?
AtsakytiPanaikintine mandras :) iš tiesų, tai gan paprastas :)
Panaikinti