Ilgojo savaitgalio pilki mezginiai

Žiemą šalta ne tik mums. Kai šuo neturi šildančio nuosavo kailio, tenka jam megzti megztukus, kad nebūtų baisios jokios pusnys, ledas, speigas ar vėjas. 

Megztuką mes turėjom jau ir pernai, bet per vasarą Žužu jį išaugo [o gal jis tiesiog smarkiai susitraukė? :)]. Todėl teko galvoti apie naują.

Šis, nuo vasaros planuotas mezginys, savo eilės sulauke per ilgąjį savaitgalį. Gal būčiau atidėliojus dar ilgiau, bet... bijojau, kad nebūtų kaip ir su pirštinėm. Lauke minus 10, o megztukas vis dar mintyse... :) Sunkiausia man buvo su spalvom. 

Ir dar labai neramino klausimas, ar šuniui gali "kąsti" vilnoniai siūlai, kaip kad man kanda. Todėl buvo labai sunku apsispręsti iš ko megzti. Pasirinkau pusvilnę. Labai bijojau, kad nesitampytų, nesiburbuluotų ir pan. Todėl mezgiau pavyzduką, kurį skalbiau, tampiau ir kitaip bandžiau. Bet atrodo viskas su juo gerai. Siūlas minkštas, malonus liesti ir megzti. 

Kad naujas rūbas nebūtų toks niūrus ir pilkas, kaip dangus, ant jo nutūpė keli spalvoti burbuliukai :) O man labai patinka išvirkščioji pusė.

Megztuko savininkė labai kantriai atlaikė visus matavimus, tik labai nenoriai fotografavosi :)