Neįvykusi mezgimo pamokėlė

Kai manęs paprašo ką nors pamokint, ar paaiškint apie mezgimą, apima kažkoks vidinis džiugesys: na štai, dar vienam žmogui įdomi ši "sporto šaka" :). Aišku, taip būna, kai aš suprantu ko klausia, nes pati dar tiek daug ko nemoku...

Vieną dieną sulaukiau klausimo: "Kaip tu mezgi kepurę? Aš planuoju daryti taip..." Tačiau kalba ėjo ne apie tas kepures, kokias esu mezgusi,  bet apie vaikiškas.
O vaikiški daiktai, rūbai, žaislai ir viskas, kas su jais susiję man yra kažkokia mistika. Taigi, buvo norima numegzti kepurytę šešių mėnesių kūdikėliui (nežinau iki kelių menesių žmonės dar vadinami kūdikiais :)), kai papasakojo kaip žada megzt, net ir nieko neišmanydama supratau, kad nelabai geras modelis ir šiaip vargu ar jis net gausis (nors gal aš ir neteisi, kai labai stengiesi viskas išeina...).
Kitas klausimas buvo "o kokius virbalus pasirinkti...". Sutarėm, kad susitiksim su turimais siūlais, mano virbalais ir pabandysim atitaikyt.

Kitą dieną patenkinta nulėkiau į susitikimą su maišu virbalų, tikėdamasi gražios mezgimo pamokėlės. Jau iš anksto širdy kirbėjo džiaugsmas, kad kažkas gal pradės megzt. Bet... vietoj to išgirdau štai ką: "na bet tu man numegzk tą kepurytę, juk nesunku. Sėsi per savaitgalį ir padaryta... "
Argumentų buvo dar koks 150, ir dėl tam tikrų priežasčių, negalėjau tam žmogui pasakyt "ne". Šiaip man tikrai nesunku numegzt, bet labai norėjau, kad žmogus pats išmoktų...

Namo grįžau su dviem kamuoliais siūlų ir kirbančiu klausimu: "kaip tu pataikysi tam vaikeliui kepurės dydį, ar jai tiks, ar netiks ir t. t.".
Siūlai: pusvilnė ir mohera, kurios nelabai mėgstu dėl pūko. Modelis, pasiūlytas Vaidos ir išbandytas jos Matukui, pasirodė labai nesunkus. Mezgama visą laiką ripsu, tai pridedant akių, tai nuimant, kol gaunam zigzaginį mezginuką. Tada jį susiuvam ir turim kepuraitę vaikui. Man buvo kilus panika kokius tris kartus, ar tiks dydis. Jei ne Vaida, turbūt bučiau ir naktį nemiegojus. Bet visa laimė, kad ji pamatavo Matuko kepurę ir beveik viskas sutapo.

Galutinis rezultatas atrodė taip. Gavosi labai šilta kepurė, dengianti kaktą ir žandukus.

Iš viršaus žiūrint man primena gėlę :)

Ir prie kepurės dar priderinau šiltas pirštines.

O kam įdomu, kepurę mezgiau taip:

Pagal schemą buvo galima rinktis vieną iš trijų dydžių ir uždėti 32, 36 arba 40 akių.
Uždėjau 36 akis ir mezgiau viską gerosiomis pagal apačioje esantį paveiksliuką. 

1 dalis:
1 eilutė: 2 a. geros, 1 užmetimas, mezgam gerosiomis, kol ant kairiojo virbalo lieka 4 akys, tuomet dvi sumezgame ir likusias 2 išmezgame gerosiomis.
2 eilutė ir visos kitos lyginės mezgamos gerosiomis
3, 5 ir t.t. mezgame kaip pirmą eilutę.
Kadangi pasirinkau antrą dydį, tai kartoti turėjau 16 kartų (t.y. išmezgiau 32 eilutes). Kas mezga pirmą dydį kartoti turi 14 kartų, o kas trečią - 18 kartų. 
Išmezgus 32 eilutes darau zigzagą į kitą pusę.
2 dalis:
1 eilutė ir kitos nelyginės: 2 akys geros,  2 sumezgu, tada mezgu gerom, kol ant virbalo lieka 2 akys, darau užmetimą ir išmezgu tas likusias 2 akis.
2 ir kitos lyginės eilutės vieno geromis.
Kartojama pagal dydžius: 14-16-18 k.
3 dalis:
Mezgame taip pat kaip pirmą dalį, tik kartojimai atitinkamai pagal dydžius 8-8-9 kartai.
4 dalis:
Mezgame taip pat kaip antrą dalį, tik kartojimai atitinkamai pagal dydžius 8-8-9 kartai.
5 dalis: taip pat kaip 1-a.
6 dalis: taip pat kaip 2-a.

Numezgus reikia susiūti tas vietas, kurias jungia rodyklės ir tas didžiąsias kraštines: pradžią bei pabaigą, arba galite pasižiūrėti čia. Tada primezgiau raištelius [galima ir vašeliu nunerti].