Naked gardening mezgimas

Jau seniai žiūrinėdavau Kristinos Vilimaitės kurtas skaras (kitaip sakant, seilę varvindavau :) ). Viena už kitą jos man buvo gražesnės. Bet aš turiu tokią keistą baimę, kad gal nesuprasiu aprašymo (tiksliau kartais labai tingiu gilintis), o kai modelis mokamas, negali įlyst į vidų ir pažiūrėt ar viskas man ten aišku.

Bet vasaros pradžioj mano kantrybė trūko. Pamačiusi naują slaptą mezgimą, su tokiu intriguojančiu pavadinimu "Naked gardening", nesusilaikiau ir schema nusipirkau. Visa mezgimo esmė, kad nežinai galutinio modelio rezultato. Tai paslaptis. Kas savaitę gauni po naują gabaliuką, kurį turi numegzt iki kitos savaitės. iš vienos pusės toks mezgimas žavi, iš kitos - sunku parinkti spalvas ir siūlus, nes nežinai kas gausis. 

Man, tiesą sakant, viskas labai žavingai ir gražiai atrodė iki tol, kol nepradėjau megzti. Pirma dalis dar buvo nieko - smalsu, įdomu kaip čia gausis, kas čia bus. Antra dalis jau ėmė nervinti, nes buvo labai nuobodu. Mezginys didėjo, ripsas, jokio rašto... Oi kiek aš bambėjau, kad tokio neįdomaus daikto nesu mezgusi. Ir šiaip man buvo neaišku kaip čia ta forma darosi, kas toliau bus, ar tiks mano kelių atspalvių pasirinkti siūlai, o gal geriau vienspalvius reikėjo imt ir t.t. 

Tada priėjau dar smagesnę dalį - karoliukus. Juos aš aišku iš vis būčiau pamiršus, tiksliau nedaskaičiau iki galo tos vietos ir žiūrėjau tik į schemą. Gerai, kad užsukau į Mezgimo zoną ir Sonata kažko paklausė apie juos. Tada teko atsibusti, lėkiau ieškot karoliukų, mokiausi juos uždėt (iš pradžių atrodė labai sudėtinga, vėliau nebe taip, tik stipriai lėtėja mezgimas). Mano karoliukų spalva nors ir ne mėlyna, bet per daug neišryškėja. Tad matosi tik iš gan arti. 

Nors ir sakiau, kad karoliukų kiaurarštis mezgėsi lėtokai, jis iš tiesų buvo pats įdomiausias. Nes paskutinioji (skaroj šviesiausia) dalis buvo tikras kantrybės išbandymas. Bet taip jau sutapo, kad tuo etapu kaip tik susilaužiau koją, tai vienas iš mano tikslų buvo per tą buvimo namuose laikotarpį, pabaigti kuo daugiau pradėtų mezginių ir nesiimti naujų. Jei ne ši užduotis pačiai sau, aš turbūt skaros nebučiau pabaigus. 

Dar vienas iššūkis buvo skarą blokuojant. Oi kiek čia mažų skylučių, ir dar forma tokia neįprasta. Vargau ilgai, adatėlių buvo gal keli šimtai, bet išblokavai, išdžiuvo ir skara pagražėjo daug daug kartų :) Net tas nuobodus šviesusis galas man toks dabar gražus atrodo... 

Kaip ir minėjau, pradėjus megzti nelabai žinojau kas gausis, o baigdama jau mačiau, kad tai nebus įprastinės formos skara, tad nusprendžiau, jog ji labai tiktų mano sesei, kuri nemėgsta įprastų trikampių. Ir spalvos buvo tokios labiau jos nei mano. Skara buvo teikta gimtadienio proga, mačiau, kad nešiojo, tad viliuosi, jog pataikiau :)

Šiaip pati aš rezultatu esu patenkinta. Nors ir keista, bet man graži ši skara. Ar megsčiau dar kartą? Nežinau, nebent norėdama savo kantrybę paugdyti. Bet galbūt po kiek laiko nuomonė pasikeis :)
Nors dėl slaptų mezgimų, tai tikrai ilgai žadu nedalyvauti. Nors ir įdomių rezultatų galima išgauti, bet man atrodo tai gan didelė rizika pasirinkti netinkamus siūlus. O juk nuo parinkimo labai dažnai priklauso didelė dalis mezginio sėkmės...

Siūlai: Drops alpaca
Modelis: Naked Gardening