Buvo eilinis popietinis pasivaikštinėjimas su Žužu lauke. Apsukusios ratuką jau ėjome namo, kai Žužu staiga prie kažko pribėgo ir ėmė džiugiai vizginti uodegą bei uostinėti. Pamaniau: "vėl kokią nesąmonę rado, ne pirmas kartas."
Daiktas iš tolo priminė burokėlį (pas mus prie namų tai gan įprastas reiškinys - bulvės, svogūnai, burokėliai, alaus skardinės, pieno pakeliai ir netgi puodai dažnai skraido pro langus).
Bet... tai buvo ne daržovė, o siūlų kamuoliukas :) Burokinės spalvos, gražutėlis, švarus kamuoliukas, tarsi ką tik padėtas. Labai keistas radinys. Negaliu pasakyt, kad jaučiu siūlų trūkumą, bet pamaniau, kad pas mane namie jam bus geriau, nei voliotis pievoje, kuri beveik bala pavirtusi.
Žužu saugo savo siūlus |
"Medžioklinis" šuniukas :)) Medžioja siūlus, žino, kaip šeimininkei įsiteikti :)
AtsakytiPanaikintilabai geras pastebėjimas ;))) turbūt taip ir yra :)
AtsakytiPanaikintiKokia smagi istorija! Saunuole, Žužu ;) !
AtsakytiPanaikintiGeeeeeras :D Ženklas iš viršaus :)))
AtsakytiPanaikintiPrisiminiau, kad pamiršau :)) Šuniukas labai simpatiškas.
AtsakytiPanaikintimk, gal ir ženklas :))) aš tokių ženklų kasdien norėčiau :) visai smagu.
AtsakytiPanaikintiRasa, ačiū, perduosiu aš jai, manau džiaugsis komplimentu ir vizgins uodegą :)
labai teisingas šuniukas :)
AtsakytiPanaikinti