Ar prisimenat, kaip laukdavot Kalėdų vaikystėje, kiek turėdavote svajonių, ar rašydavot Kalėdų seneliui laiškus, ar tikėdavot, kad tos pėdos prie balkono yra jo?...
Aš, turbūt kaip ir visi vaikai, kurį laiką tuo tikėjau. Ir dažniausiai mano svajonės išsipildydavo - per Kalėdas gaudavau ko labai labai trokšdavau.
Vėliau supratau, kad ši šventė kai kam būna ne tokia linksma, nes namai visai ne šventiškai papuošti, ir šeima gal nesusirenka prie bendro stalo, o Kalėdų senelis iš vis neegzistuoja....
Prieš metus aptikau vieną nuostabią iniciatyvą "Vaikų svajonės", kuri vyksta Kalėdiniu laikotarpiu ir vaikams, iš sunkiau gyvenančių šeimų, gali bet kas tapti Kalėdų seneliu ir įgyvendinti bent vieną iš jų svajonių...
 |
Dalyvavau pernai. Iš pradžių gan skeptiškai į viską žiūrėjau, nes kai kurios svajonės pasirodė keistos, tačiau kai kurios - labai nuoširdžios, ypač kai vaikas nori knygos ar spalvotų pieštukų...
Būtų galima diskutuoti, kad čia ne mūsų bėda, kad tėvai turėtų rūpintis jais, bet kartais mes nežinom visų gyvenimo aplinkybių ir jei suaugęs žmogus yra atsakingas už savo poelgius ir veiksmus, tai vaikas visiškai nekaltas, kad gimė skurde...
Galbūt Jūsų namuose yra knyga, kurios taip trokšta vienas iš projekte dalyvaujančių vaikų, o gal turit triratuką, kurį seniai išaugo Jūsų mažylis. Kodėl gi nepasidalinus tais daiktais? Beje, mielos mezgimo draugės, mačiau, kad projekte yra net keletas vaikų trokštančių gauti šaliką ir pirštines dovanų ;)
Daugiau informacijos: http://vaikusvajones.lt/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą