Viržiai ir debesėliai

Staigus atšalimas ir išmanusis telefonas - štai kas mane privertė paskubomis trauktis virbalus ir megzti sau pirštines be pirštų.

Kokį pusdienį neapsisprendžiau iš kokių siūlų megzt: lietuviškos, o gal Farerų salų vilnos. Pastarosios net dvi sruogas susukau į kamuoliukus, bet niekaip man nelipo.
Ir visa laimė, kad prisiminiau, jog "eilėje nuo pavasario laukia" Islandiška vilna. Čiupau tris kamuoliukus ir puoliau megzt. Kai dėliojau spalvas, kažkodėl galvoje nuolat kirbėjo mintis apie viržių laukus, nors gėda pripažint, bet viržius esu mačiusi tik vazonėliuose prekybos centruose, kavinėse ir kai kuriose parduotuvėse. Na, bet mintis buvo įkyri, tad nutariau, jei jau taip kirba, vadinasi reikia taip ir pavadint. 

Debesėliai atsirado, kai didysis mano kritikas pareiškė, kad per daug nuobodu bus, jei paliksiu didelį rudą plotą. Tad į pirštines nutūpė ir keli mažulyčiai debesėliai.

O vilna labai įdomi: mezgasi nuostabiai maloniai (dabar ji mano favoritė :)) ), šiek tiek pūkuojasi, o užsidėjus "kanda", kad rankoms ne šilta, o karšta. Visad nemėgau, kai kas nors man kanda, ypač drabužiai, bet šįkart man labai patinka. Nors Sonata iš MZ sako, kad jai nekanda... Viskas turbūt priklauso nuo jautrumo :)

Siūlai: Létt-Lopi
Sunaudota: 60 g.