Oranžiniai kačiukai

Tai turėjo būti dovana Kalėdoms, tačiau laikas taip greitai ir nepastebimai lekia, kad kai kurios dovanos adresatus pasiekia tik sausio viduryje... O jei dar dovanos būna per didelės, tai jomis tenka [galima] džiaugtis dar vėliau... :)

Kačiukai kačiukai kačiukai... Čia labai ilga ir sena istorija, bet jei ką megsčiau Vadimui, tai tik su kačiukais :) Tai ir kepurė gavosi katinuota.
Iš pradžių tokia....

Kai kas sakė, kad čia ne kačiukai, o voveriukai bėgioja ant galvos. Gerai įsižiūrėjus ir man taip pasirodė...

Na va, kepurė padovanota. Modelis nufotografuotas, bet... kepurė per didelė :) Ir visai nemažai per didelė (kokiom net 30 akių :)) ). Ir tada mano ausis pasiekia beveik meilus miauksėjimas: "gal gali sumažint?.... "

O aš visalaik buvau įsitikinusi, kad Vadimo galva yra didelė, tad jam ir kepurės reikia labai didelės. Tokia ir numezgiau. Štai ką reiškia nematuot. Pažadėjau pataisyt. 

Namie kasdien vis žadėjau išardyt ir pamažint. Bet rankos nekilo. Kažkaip numegztus daiktus ardyt man labai sunku. Ir gaila, ir tie siūlai tokie nebefaini lieka... Vieną dieną, per pačius speigus gaunu sms: "gal jau pabaigei kepurę?". Aišku, kad nepabaigiau, nes nebuvau net pradėjusi. Bet kažkaip susiemiau ir pradėjau megzti naują, su naujais kačiukais, kurie gal labiau katiniški. Ir gavosi štai toks antras dublis.

O viena didelė kepurė liko laisva ir ieško tinkamos galvos, kurią galėtų šildyti :)

Siūlai: Farerų salų vilna
Sunaudota: 84 ir 42 g.