Didelis kaip palapinė, šiltas kaip meškiuko rūbas....

Turbūt dar nuo tų laikų, kai vaikystėje skaičiau pasakas, karts nuo karto pavydžiu meškiukams. Vasarą jie smaguriauja medų ir laksto sau laimingi po pievą, žiemą  miega ir neina nei į mokyklą, nei į darbą. O jei nemiega, tai bent šalčio nejaučia. Ne taip kaip žmonės...

Jau kažkada esu minėjusi, kad žiema man gražiausia, kai sėdžiu namie ir matau ją pro langą. Bet į darbą vaikščiot vis tiek tenka ir nuo šalčio niekur nepasislėpsi. Ypač darbe :) Čia vidutinė temperatūra yra 13 - 15 laipsnių, tad turbūt suprantat kaip aš kasdien laukiu pavasario :)

Jau pernai nusipirkau šiltos islandiškos vilnos, bet niekaip neprisiruošiau megzti kažko didesnio nei pirštinių. Nors turiu pasakyti pagiriamąjį žodį šiai vilnai. Esu šaltmirė, bet kone visą žiemą pravaikščiojau tik su šiom pirštinėm be pirštų ir nesušalau. Beveik neįtikėtina...

Tai štai, ta vilna manęs laukė nuo pavasario ir aš vis brandinau mintį ką iš jos megzti. Mintys keitėsi kas savaitę, bet taip nieko ir nepradėjau, kol vieną labai šaltą dieną supratau, kad noriu kažko tokio didelio, šilto ir jaukaus. Šiaip mane įkvėpė du megztiniai. Vienas štai šis, o kitas iš mamos spintos, labai storas ir šiltas, bet sunkus. Kadangi neturėjau vienspalvių siūlų visam megztukui ir žinojau, kad teks derint keturias spalvas, sukau galvą kaip megzt, kad nebūtų tiesiog horizontalios juostos. Tada prisiminiau, kad kažkur mačiau tokius trikampėlius, pasižiūrėjau vieną jau numegztą megztuką ir nusprendusi, kad tai labai lengvas modelis, ėmiausi darbo. Iš tiesų tai čia gal nieko ir sunkaus, bet aš iki šiol nesuprantu kaip reikia tokius trikampinius megztinius užbaigti. Saviškį megzdama labai improvizavau, yra kelios "kliurkos", badančios man akis, tačiau labai tikiuosi, kad kiti jų nemato (patyrusios mezgėjos nesiskaito, nes jos mato viską :)).

Kai maždaug pusė darbo buvo padaryta ir dariausi vieną iš "primatavimų", Edvinas susirūpinusiu balsu pasakė, kad kažkas su megztuku negerai ir jo nuomone, aš neatitaikiau dydžio, nes nugaroj "kažkaip keistai"... 

Kadangi savo gyvūnų armijai aš graži su bet kokiu megztuku, o šalia daugiau nieko nebuvo, tai mezginį numečiau į šoną, nusprendusi nei jo baigti, nei ardyti (siūlai tikrai skirti ne ardymui). Visa laimė, kad į svečius atvažiavo sesė, nuramino, kad nėr taip blogai, kaip aš galvoju. 

Po pertraukėlės šiaip ne taip prisiverčiau paimt ir pabaigt. Kai mezgiau pačią apačią, su tais keistais trikampiais, Edvinas vėl kraipė galvą ir sakė, kad jo nuomone čia galima megzt visai kitaip ir jis mielai man parodytų, jei tik mokėtų megzt (bandė aiškint žodžiu, paišė schemas, bet aš nė velnio nesupratau). Siūliausi pamokyt megzt, kad parodytų man tą gerąjį būdą, kurio niekaip nesupratau, bet nesimokė... 

Na žodžiu, turiu namie puikų mezgimo technikos ekspertą - patarėją, kuris tikrai nestokoja originalių minčių mezgimo tema :). Jei kas norės pasitart, tai būtinai kreipkitės :)

O juokingiausias dalykas yra turbūt tai, kad jam tarsi ir nepatinka šitas megztukas, bet kažkurį vakarą, kai dar nebuvo pabaigtas, sakau: "gal nori pasimatuot, pamatysi kokia šilta vilna".  

O jis: "ne, ne, nenoriu...". 

Po penkių minučių: "na gerai, duok, pažiūrėsim".

Pasimatavo, pasistaipė prieš veidrodį ir sako: "nu visai fainas, ir spalvos gražios, ir tie dryžiai taip įdomiai eina". 

Sakau tai gal tu jo nori (nes man juk jis netinka pasak jo :))) ). O jis, didžiam mano nustebimui ir sako: "žinai, gal ir norėčiau tokio, bet su mano dydžio rankovėm ir be kišenių". Tai vos nenuvirtau, nes Edvinui niekada nieko nereikia, ypač drabužių, o tuo labiau megztukų....

Čia turbūt vienas iš tų modelių, kuriuos galima pavadinti "jai ir jam" ir aš turiu užsakymą antram šio megztuko egzemplioriui... 

Dar toks nutikimas, kad kai išploviau, tai supratau, kad avietinė spalva šiek tiek dažo. Bet visos spalvos liko normalios, išskyrus  rankovių apačią - pilka pavirto pilkai rožine. Visa laimė, kad abi rankovės nusidažė vienodai. Ir tiesa, kitąsyk kišenes daryčiau aukščiau, nes po skalbimo pasitempė per daug į apačią :)

Bet megztukas šiltas. Šiandien darbe sėdžiu net be šildytuvo ir visai gerai jaučiuosi.

Siūlai: Plötulopi 
Sunaudota: tik 300 g.