Beveik metų projektas

Kartais kuo paprastesnis mezginys, tuo aš ilgiau su juo krapštausi. Nesvarbu ar tai būtų kepurė lygiu raštu, ar pirštinės be piešinių, ar megztinis. O pastaruosius aš labai mėgstu. Jie man patinka su pynėm, kiauraraščiu, dailios formos, gražia apdaila. Bet geriausiai pati jaučiuosi su tokiais beformiais, neaiškių spalvų, neįmantraus silueto. Tokiais, kur tinka važinėtis dviračiu, trintis namuose, o į darbą geriau būtų su tokiais neiti (nors aš dažnai nepaisau šios taisyklės). Ir jau seniai apie tokį galvodavau, bet megzti nesiryždavau, nes bijojau, kad bus nuobodu.

Naked gardening mezgimas

Jau seniai žiūrinėdavau Kristinos Vilimaitės kurtas skaras (kitaip sakant, seilę varvindavau :) ). Viena už kitą jos man buvo gražesnės. Bet aš turiu tokią keistą baimę, kad gal nesuprasiu aprašymo (tiksliau kartais labai tingiu gilintis), o kai modelis mokamas, negali įlyst į vidų ir pažiūrėt ar viskas man ten aišku.

Dvi beveik vienodos, bet ne visai

Man dvynukai visada buvo stebuklas. Juk taip smagu turėt du vienodus gražius žmogučius :) Aišku, kol dar neturiu savų vaikų, tai šnekėt galiu ką tik noriu, nes neturiu jokios realios patirties susijusios su vaikų auginimu, priežiūra ir auklėjimu.  Gali būti, kad turėdama savų, nuomonę pakeisčiau. Bet kol kas dvynukai man labai patinka :)

Žalias komplektas

Pastebėjau, kad kai pradedu kažką megzti, labai norisi greičiau pabaigti, kad matyčiau galutinį rezultatą. O numezgus vieną daiktą, noriu pradėt kažką naujo. Ir labai dažnai tarp mezgimo nerandu laiko nei nufotografuoti, nei naujų įrašų paskelbti dienoraštyje. 

Šiaurės šviesos

Vasarą norisi ko nors lengvo ir plazdančio. Vilnoniai megztukai nukišami į tolimą spintos kampą, sijonai pakeičia kelnes. Bet mūsų krašte vakarai neretai būna vėsoki. Palydint saulę, ar vakarojant su draugais pievoje, oi kaip praverčia lengvutė skara ant pečių.

Įsitikinimai

Reikia pripažinti, kad nedažnai, bet vistik turiu keistų įsitikinimų, ypač mezgimo srityje. Kartais man atrodo, kad kai kurie siūlai visiškai netinka konkrečiam modeliui, arba koks nors patinkantis raštas yra toks sudėtingas, kad neverta net bandyt jo megzt.

Mėlynos

Oi. Oi oi oi.

Šiandien norėjau parašyti naują įrašą ir netyčia pamačiau, kad šis yra nepaskelbtas, o likęs juodraščiuose. Matyt kažko nepaspaudžiau... 

Jūros spalvų

Labai seniai mezgiau skarą. Labai seniai berašiau ir kažką dienoraštyje. Net buvau nusprendusi iš vis neberašyt ir nebedėt apie mezginius, bet šiandien matyt mane aplankė įkvėpimas ir ta proga įkelsiu kelias nuotraukas bei šiek tiek žodžių.

Dryžuotas baktusas

Apie baktusus nėra ką daug ir pasakoti :)
Numegzti juos labai lengva, nešioti - patogu, ne tik šildo kaklą, bet  ir puošia...

Paukščiai

Šį modelį megzti norėjau labai seniai, bet tik prieš Kalėdas jam galutinai subrendau. Jis man toks labai etno, primenantis liaudies dainas, pasakojimus apie gyvenimą kaime, kurio mes jau nematėm ir niekuomet nepamatysim. 

Kojoms

Toks rūbas (daiktas?) kaip blauzdinės mano spintoje iki šiol negyveno. Kodėl? Nes turbūt kaip ir dauguma moteriškaičių galvoju, kad jos kojoms grožio neprideda, dar tingėjau jas megzt, nes nemaniau, kad labai reikalingos, o ir niekaip nesumąstydavau, koks gi modelis galėtų tikti man. Gal raštuotos, gal vienspalvės, gal storos, o gal iš plonyčio siūliuko megztos...

Raudonos

Raudona spalva man asocijuojasi su Kalėdomis, žiema ir šiluma. Visokius daiktus ir daiktelius raudonos spalvos labai mėgstu, bet megzt iš tokios spalvos siūlų tenka retokai. Gal ne visada randu patinkantį atspalvį...

Bangos

Kai spaudžia toks šaltukas už lango, bepirštės pirštinės visiškai neaktualios. Šiandien jos tiktų nebent namuose ar darbe sėdėt (jei patalpos taip mažai šildomos, kaip pas mane). Bet ateis pavasaris ir šios banguotosios taps tikromis draugėmis, nes merino vilna švelniai ir jaukiai glostys ranką :)

Snaigės

Už lango snaigės jau ištirpo, o šios beveik amžinos...

Su naujais metais, mieli draugai. Linkiu Jums ir sau naujų siūlų, įdomių mezginių, kantrybės ir kūrybiškumo :)