Spalvoti trikampiukai

Nai nai nai, sugrįžo spalvos į mano dienoraštį. O tai jau viskas buvo, pilka, balta ir ruda :) Ir štai - spalvų puokštė, arba kitaip - mažinu mažų kamuoliukų atsargas :)

Ką atneša elniai?...

Gruodis - dovanų metas :) Edvinas vėl nesupranta. Sako: "tai kiek tu čia dovanų gauni? Parsineši ir parsineši kasdien..." 

Va taip va. Ne kasdien, bet tikrai dažniau :)

Šįkart dovanos iš Daivos SWAP'o. Labai smagus jis, nes dovanoji nepažįstamam žmogui, dažniausiai nežinodamas nei kas patinka, nei ko norėtų...

Šalikutis

Jau greitai greitai turėsiu nuotraukas su SWAP'o dovanom, o kol kas Edvino šalikutis. Toks paprastas, neryškus, bet švelnus ir šitas,  kaip vyrams ir patinka....

Pliusiukai

Šiemet, kaip ir kasmet, vėl dalyvavau įvairiose akcijose. Nors iš tiesų aš dalyvauju tik dviejų rūšių - gerumo ir mezgimo :) Pirmos rūšies akcijų turbūt prieš Kalėdas yra tokia gausybė, kad nebeaišku net ką rinktis. Bet aš likau ištikima vaikų svajonėms, kaip ir kasmet šiemet išpildžiau vieną norą - gauti dovanų knygą. Man taip smagu, kai vaikai skaito, tai tikrai tokią dovaną pirkti vienas malonumas. 

Vasaros prisiminimai

Ech ta vasara...
Kaip ir visuomet prabėgo taip greitai, kad nespėjau net įsijausti į visus jos teikiamus smagumus. Džiaugiuosi, kad kai kas liko užkonservuota, kai kas sudžiovinta, o kai kas tiesiog sudėliota į lentynas...

Žali trikampiukai

Šie maži žali trikampiukai buvo derinami prie panašių pirštinių. Ir numegzta kepurė buvo dar pavasarį.... Bet laikas bėga taip greitai, o ir Edvinui labai retai būna noras fotografuotis, kad to momento man teko laukti net visus šešis mėnesius :) 

Rutuliukų magija

Šįryt, kai su Žužu vaikštinėjom po pabalusias pievas, supratau, kad bepirščių sezonas turėtų jau ir baigtis. Darosi šaltoka :) Man tai labai gaila, nes jos man jos yra labai patogus daiktas. Ir vedžiojant šunį, ir važiuojant troleibusu, ir kalbant telefonu kur nors gatvėje...

Utititi šalta, skundžiasi ruduo...

Bet skundžiasi ne tik ruduo.
Aną penktadienį su bendradarbiu sutartinai tvirtinom, kad labai žvarbu ir nemalonu būti lauke (net nuotraukose matosi niūrumas ir šaltis).

Rausvos gėlės

Spalvotas ruduo man rodos jau baigiasi... Bent jau už mano darbinio lango nebesisuka raudonai geltonų lapų verpetai, beliko tik šviesesnių ir tamsesnių pilkų plytelių plotas. 

Gaila. Spalvos yra gražiau, nei pilkuma.

Tingulys...

Pirmadienis... Nors ir po ilgo savaitgalio, šiandien sunkoka diena. Noriu dar patingėti, paskaityti, pamegzti, pasvajoti...
Pirmadienį ir žodžių mažai. Jie taip pat tingi...
Švelniai melsvos ir labai švelnios, plonytės, kai pirštinių dar nereikia, bet kažko jau norisi...

Visiems metų laikams

Kai mezgiau - galvojau apie smėlėtą paplūdimį, banguojančią jūra ir kriauklėmis nubarstytus krantus.
Kai fotografavau - buvo tarsi saulėlydžio atspindys...
Kai žiūriu šiandien, tai puikiai susilietų su rudens spalvų palete...

Tamsi naktis

Dangus naktį tampa kažkoks magiškas. Ten gali pamatyti iš debesų išsirangiusius pasakų herojus, kariaujančius su apskritaveidžiu mėnuliu, gilią, kaip bedugnė, tamsą ar nuostabius žvaigždžių šokius...

Ir mintys - iš geltonų lapų...

Geltonos upės ir geltonos lūpos,
Ir mintys - iš geltonų lapų.
Tai vėjas, ant šakos nutūpęs,
Pasaulį geltonai nutapo.

Ir aš tam vakare geltonais
Senų romanų lapais joju,
Ir skyla mano dienos kaip kaštonai
Po tavo kojom.

Tu nerenki, bet renka vėjas,
Turčių dienų supustęs kopas.
O lapkritis - žiemos siuvėjas -
Baltai dienas sulopo...

Juozas Erlickas

Spalvotas ruduo

Norėčiau, kad ruduo būtų visad būtų toks, koks nuotraukoje. Be apniukusio dangaus, be purvo ir lietaus...

Jei ruduo neatsineštų vis labiau vėstančio oro, tai turbūt būtų mėgstamiausias mano metų laikas. 

Vien dėl visos spalvų paletės aš jį taip mėgstu. 

Kai nesimiega

Kažkada rašiau, kad labai mėgstu turėti siūlų atsargų. Tada būna daug ramiau, kai kokią naktį negaliu užmigti. Tada tyliai atsikeliu iš lovos ir einu iš spintos kraustyti maišų su spalvotais kamuoliukais, dėlioti kaip mozaikas visokius gražius vilnonius, lininius, pūkuotus paveikslus...

Man tikrai jau reikia pirštinių

Dvi savaites atostogavau. Ten kur labai šilta ir daug saulės. Draugai vis skundėsi, kad Lietuvoj taip šalta, oi kaip šalta, visi tik serga, kosti, traukia šiltus rūbus, perka vilnones kojines...
Bet, kai sėdi šiltai, tai tikrai negali suprasti, kaip šalta gali būti :)

Lapai rudeniniai

Ten, kur aš dabar, tikrai dar ne ruduo.... Net nepanašu, kad greit ir ateitų. Čia saulė kepina taip, kad man darosi kartais silpna :)
Šįvakar skaitinėjau kelis blog'us. Rašė apie rudenį. Buvo gražių geltonų lapų pridėta ir taip užgraužė nostalgija... tam tikram lietuviškam rudeniui, kai draikosi voratinkliai ir vakarai būna vėsūs vėsūs... Tai štai šis daiktas kaip tik tokiems vakarams.

Lino ir alpakos duetas

Tik atšilus orams, kaip iš gausybės rago pasipila lininiai mezginiai. Spėju, kad šios vasaros tendencija buvo maišyti liną su kuo nors. Ši banga neaplenkė ir manęs, nes visos geros idėjos labai greitai užkrečia. Be to, gal toks mezginys ir praktiškesnis, nes galima nešioti ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais....

Vasariški prisiminimai

Paskutinės vasaros dienos man jau net šiek tiek primena rudenį. Mažiau saulės, daugiau lietaus, vėsūs vakarai ir paukščiai būriais skrendantys kitur. Bet ilgėjant vakarams, vis dažniau į rankas grįš mezginiai. Ir tai visai mane džiugina :)

Kepurytės

Paskutiniai mezginiai iš serijos "mažiems žmogučiams". Paskutiniai gal tik kol kas, nes kartais labai smagu megzt tokius mažus daiktus :)

Liemenė elfų mergaitei

Dar viena suruošta dovanėlė mažam žmogeliukui. Negaliu sakyt, kad kūdikėliui, nes ir liemenė išėjo kiek didesnė ir  kol siuntinys pasieks adresatą, vaikutis jau bus tikrai nebe toks ir mažiukas.

Mažuliukas megztukas

Taip jau nutiko, kad ir vėl mezgu mažuliukams žmogeliukams. Kai jie atkeliauja į šį pasaulį, man visuomet norisi jiems padovanot kažką minkšto, mielo ir jaukaus. Ir kas geriau gali būti, jei ne koks megztas daiktas.

Latviška vilna

Pats pavadinimas išduoda apie ką rašysiu :) Taip taip, šįkart vėl apie siūlus. Jau esu bent kažkiek pabendravusi su įvairių šalių vilna, o vat su latviška susipažinau tik šį pavasarį.

Siūlų dieta

Vis žadu ir žadu papasakot apie savo siūlų dietą, bet niekaip neprisiruošdavau parašyti. O šiandien kaip tik ir buvo įkvėpimas.
Matyt viskam ateina savas laikas.

Nesu nei už, nei prieš dietas. Tiksliau aš jų niekada nesilaikiau ir ši buvo mano pirmoji rimtoji dieta:)
Kitų dietų nesilaikiau ne dėl to, kad nereikėtų, bet labiau dėl tingėjimo, bevališkumo ir gal kvailo (o gal ir ne) įsitikinimo, kad kai gyvenimas nėra amžinas, tai reikia mėgautis tuo ką turi, o ne apribot ir tramdyti save.

Pernai metų derlius

Gal ir gėda rodyt tik dabar, bet niekaip nepadarydavom nuotraukų. Nes kaklą numezgiau, išploviau ir iš karto padovanojau, o sesė ėmė ir išvažiavo į kelionę... O aš tikėjausi lauktuvių, t.y. nuotraukų :)

Laiko ribuliai

Kai šįryt pamačiau kada buvo darytas paskutinis įrašas, net pati nustebau kaip seniai... 

Kad ir kaip banalu, bet laikas ne lekia, o šuoliuoja, nespėsiu ir apsidairyt, tuoj ir vėl žiemos šventėms  dovanėles ruošiu. 

Spalvų pavasariui

Kokia spalva reikėtų piešti laimę? 

Balta - jei pieši angelo sparnus, 

Ryškiai raudona - jeigu karštą meilę, 

Geltona - saulės spindulius karštus. 

Žydra spalva nupieši giedrą dangų, 

Vaivorykštės spalvom - linksmus vaikus, 

Žalia - medelį, augantį po langu, 

Ruda - savus, jaukius, šiltus namus. 

Dar vienas meškiuko rūbas

Šio modelio megztukai man visada bus meškiuko rūbai, nes jie tokie dideli, šilti ir jaukūs. Ir stebuklingai greitai numezgami. Atrodo toks nemažas, o pabaigtas greičiau nei per dvi savaites. Kažkokia mistika...

Mažos žiemiškos dovanėlės

Per Kalėdas krikštasūnio klausiau ko nori dovanų gimtadieniui. Jis tik patraukiojo pečiais ir nieko man nepasufleravo. Tad ėmiau klausinėti: gal norėtum, to, o gal ano?... Kol visai praradus viltį tarsi juokais tarstelėjau, o gal numegzt tau kepurę? Na, ir didžiam mano nustebimui, jis labai entuziastingai priėmė šį pasiūlymą.

Pavasariui

Pavasariui visada reikia kažko naujo, kažko gražaus, kažko šviesesnio nei žiemą ir kažko gėlėto... O ypač šiemet, kai pavasaris turbūt pasiklydo ir neranda kelio pas mus. Megzdama vasarį šias pirštines net nepagalvojau, kad kovo pabaigoje situacija bus panaši - sniegas nenutirpęs, termometro stulpelis vis dar žemiau nulio, o gėlės žydės ne pievoje, o tik pirštinėse...

Šventinės pirštinės

Šį nuostabiai saulėtą (tikiuosi ir šiltą) rytą sveikinu visus ir visas su Knygnešio diena :) Kiekvienais metais pamąstau, kad kaip gerai, jog buvo tokių žmonių, kurie užsiėmė knygų kontrabanda ir iki dabar mes galim skaityt lietuviškai...

Pavasariniai trikampiukai

Kiekvienais metais tokiu laiku jau bent kvepėdavo pavasariu, o dabar dar tokie kalnai sniego visur... Nei žolytė kur kalasi, nei kokie lapeliai sprogsta, tik retkarčiais tirpstantis sniegas pabarbena į palangę... Bet nenukabindama nosies ėmiau ruoštis atšilimui:)

(Ne)lengvas mezgimas

Kartais labai sunku pradėti pasakojimą apie kokį nors naują mezginį. Nors atrodo turiu labai daug ką parašyti, tiek daug emocijų apie siūlus ar patį procesą, bet kaip pradėti, parašyti tą pirmąjį sakinį ir nežinau...

Tad šįkart bandysiu eiti tiesiai prie reikalo :)

Didelis kaip palapinė, šiltas kaip meškiuko rūbas....

Turbūt dar nuo tų laikų, kai vaikystėje skaičiau pasakas, karts nuo karto pavydžiu meškiukams. Vasarą jie smaguriauja medų ir laksto sau laimingi po pievą, žiemą  miega ir neina nei į mokyklą, nei į darbą. O jei nemiega, tai bent šalčio nejaučia. Ne taip kaip žmonės...

Pirštuotos

Aš vis dar apie šiltuosius žiemos mezginius :) Nors atrodo vakar žiemą jau išvijom, bet pirštinės turbūt dar ilgai šildys mūsų rankas, ar bent jau ramiai tupės kišenėse.

Oranžiniai kačiukai

Tai turėjo būti dovana Kalėdoms, tačiau laikas taip greitai ir nepastebimai lekia, kad kai kurios dovanos adresatus pasiekia tik sausio viduryje... O jei dar dovanos būna per didelės, tai jomis tenka [galima] džiaugtis dar vėliau... :)

Netikėta dovana

Vakar vėlai vakare elektroninis laiškanešys į mano dėžutę įmetė laiškelį, kuriame buvo parašyti vos keli sakiniai.

Raudonas šiltukas

Mane matyt užpuolė kažkokia keista liga. Pavadinčiau ją eskimomania :) Nes jau kokie trys ar keturi paskutiniai mezginiai vis iš Drops Eskimo siūlų atsiranda. Bet negaliu nieko padaryt. Siūlai minkštučiai ir šiltučiai, tad dabar labai malonu iš jų ką nors megzti.

Pilkai spalvotai

Mėgstu žiemą tik kai sėdžiu namuose ir galiu grožėtis pro langą dailiai apsnigtais medžiais. Bet visi pasivaikščiojimai lauke, pasiridenimai pusnyse ar klampojimas per jas, žaismingas griuvinėjimas ant ledo manęs nė kiek nežavi. man nuolat šalta, tad bet koks išėjimas į lauką asocijuojasi su nemaloniomis emocijomis, raudonai nušalusiomis rankomis ar žandais...

Šiltai šiltai

Kai ateina žiema ir termometro stulpelis pamažu vis leidžiasi žemyn, net ir tiems kas vaikšto atlapotais paltais, prireikia šiltų daiktų: šalikų, kepurių ar pirštinių. 

Ypač, kai dabar yra tiek įvairių minkštų, šiltų siūlų ir vilna nė kiek nebeprimena tos, kokia būdavo vaikystėje - šiurkšti ir kandanti.

Siurprizas

Neplanuotas įrašas vėl :) Nesakysiu, kad aš vėl pikta, nes pagalvosit, kad esu kokia pikčiurna, kas antrą dieną burbanti. Tai geriau rašysiu, kad šiandien sulaukiau siurprizo :)

Mažiukui žmogeliukui

Likus kelioms dienoms iki Kalėdų buvo į mano namus ir širdį užsukusi ramybė. Gal dėl to, kad turėjau kelias laisvas dienas, gal dėl didelio šalčio, kuris leido įvertinti namų šilumą ir jaukumą, gal dėl retos galimybės tiesiog būti ir niekur neskubėti...

Šiek tiek pikta

Žinau, kad pyktis kenkia, bet šiandien kažkodėl negaliu atsikratyt šio negatyvaus jausmo, kurį pasigavau visiškai netikėtai. 

Istorija prasidėjo taip. Sesė nori megztuko ir vis bando man paaiškinti iš kokių siūlų. Aš tarsi ir suprantu iš kokių, na bet aišku būtų gerai ir gyvai pamatyt, kad suprastum. Kadangi šiandien buvom Kalvarijų gatvėj, tai nusprendėm užsukti į vieną iš ten esančių mezgimo prekių parduotuvę. Neturėjom tikslo kažką ten nusipirkti, norėjom tik pasižvalgyti.